— Ilemfris sako tiesą, — susizgribo Opanasenka. — Geriau patylėkim.

Jie perėjo kopų virtine ir nusileido į slėnį, kur žvaigždžių šviesoje vos žvilgėjo druskožemio lopai.

„Vėl, — pamanė Novagas. — Vėl tie kaktusai.“ Jis dar niekad nebuvo matęs kaktusų nak4į. Kaktusai skleidė lygią ryškią infrašviesą. Visas slėnis mirgėjo šviesiomis dėmėmis. „Labai gražu, — pagalvojo Novagas. — Gal naktį jie nesproginėja. Tai būtų maloni staigmena. Ir šiaip jau nervai įtempti: Opanasenka sakė, kad ji kažkur čia. Ji kažkur čia..Novagas mėgino įsivaizduoti, kaip juodu dabar jaustųsi, jei dešinėje nebūtų šių palydovų, šių ramių žmonių, laikančių rankose sunkias ir galingas šaudykles. Pavėluota baimė nuėjo pagaugais per nugarą, tarytum speigas būtų įsismelkęs po drabužiais ir palietęs pliką kūną. Su pistoletais naktį kopose… Įdomu, ar Mandelis moka šaudyti? Žinoma, moka, juk jis kelerius metus dirbo arktinėse stotyse. Bet vis viena… „Nesusiprato Bazėje pasiimti šautuvo, kvailys! — pagalvojo Novagas. — Gerai dabar atrodytume be Pėdsekių… Teisybė, apie šautuvą nebuvo kada pagalvoti. Ir dabar reikia galvoti apie ką kita — kas bus, kai nusikasim iki biostoties. Sitai svarbiau. Sitai dabar visų svarbiausia — svarbiau už visa kita.“ „…Ji visuomet puola iš dešinės pusės, — galvojo Mandelis. — Visi sako, kad ji puola tik iš dešinės pusės. Nesuprantama. Ir nesuprantama, kodėl ji iš viso puola. Tarytum pastarąjį milijoną metų ji nieko daugiau neveikė, tik iš dešinės užpuldinėjo žmones, per neatsargumą išėjusius iš Bazės. Suprantama, kodėl išėjusius. Galima įsivaizduoti, kodėl naktį. Bet kodėl žmo nes ir kodėl iš dešinės pusės? Nejaugi Marse yra vietinių dvikojų, kurie lengvai pažeidžiami iš dešinės arba sunkiai pažeidžiami iš kairės? Tad kurgi jie? Penkerius metus kolonizuodami Marsą, nesutikom didesnių gyvūnų už mimikrodoną. Beje, ji pasirodė tik prieš du mėnesius. Per du mėnesius — septjni užpuolimai. Ir niekas jos kaip reikiant nėra matęs, nes ji puola tik naktį.