Kai grįžome prie automobilio, šis stovėjo su įjungtais žibintais.

— Šviesa buvo išjungta, atsimenu tiksliai! — sušukau. — Kažkas pabuvojo mašinoje!

Tačiau aplink dulkėtoje žemėje matėsi vien mūsų kojų pėdsa kai. Pasukau svertą, norėdamas išjungti žibintus, ir klyktelėjau: rankenėlė buvo išterliota kažin kuo šaltu bei lipniu nelyginant sraigės gleivės.

Nuriedėjome iki kryžkelės ir pasukome į šiaurę. Gana greit kelią mums pastojo griūtys.

— Verčiau grįžkime į kaimą ir važiuokime keliu link karjero, — pasiūlė Lui. — Čia mes pernelyg arti negyvosios zonos.

Paklausiau jo patarimo. Kaime pamatėme dėdę: ištiesęs sutvarstytą koją, jisai sėdėjo krėsle ir šnekučiavosi su klebonu bei mokytoju. Pasakėme, kad mūsų nelauktų anksčiau rytojaus, ir nusiskubinome stačiai į šiaurę. Iš pradžių kelias užsiropštė į neaukštą perėją paskui nusileido į slėnį, nudrykusį lygiagrečiai kalnagūbriui. Retai pasitaikančios čionykštės fermos beveik nenukentėjo: valstiečiai ginė į laukus galvijus ir dirbo savo darbus, tarsi ničnieko nebūtų nutikę. Dar už poros kilometrų kelią vėl pastojo griūtys. Čia nuniokojimų juosta buvo siaurėlesnė, o chaoso vidury smygsojo nepaliestas kalnas. Įsiropštėme į jį ir apžvelgėme vietovę iš viršaus. Aplinkui „žemę” ir čia tyvuliavo vien pelkės.

Jau prasidėjo raudonoji prieblanda, visi jautėmės nusikamavę ir todėl nusprendėme apsinakvoti artimiausioje fermoje. Šešias valandas išmiegojome kaip užmušti, o paskui iškeliavome į vakarus. Šįkart išvydome ne pelkes, o tuštutėlę jūrą. Tuomet pasukome į pietus.

Mašina nuriedėjo jau bent dvidešimt kilometrų, bet negyvosios zonos dar nesimatė. Tarp griuvėsių per kažin kokį stebuklą išliko kelias, ir mes be vargo stūmėmės į priekį. Žinia, važiuoti teko lėtai, nes retsykiais tekdavo aplenkti uolienų nuolaužas, užgriuvusias dalį plento. Ūmai už posūkio išvydome visiškai nepaliestą kampelį: žavingą slėnį su miškais bei lankomis. Akmenys užtvenkė kalnų upelį, ir tas išsiliejo į spindintį ežerėlį. Nuožulniame šlaite stūksojo mažutė pilis, kurios link vedė ūksminga alėja. Pasukome į ją. Prie įvažiavimo pastebėjau lentelę: „Privati nuosavybė. Įeiti draudžiama!”