„Ištižau”, — pagalvojo Rohanas ir iš lėto pasuko link laivo. Lifto narvas laukė tuščias, platforma buvo šiek tiek pasinėrusi į kopą, o vėjas per kelias minutes, kol jo čia nebuvo, suspėjo plonyčiu smėlio sluoksneliu apnešti narvo skardą.

Jau pagrindiniame penktojo aukšto koridoriuje jis pažvel;gė į sieninį informatorių. Laivo vadas buvo žvaigždžių kaju.tėje. Rohanas pasikėlė į viršų.

— Žodžiu — idilija? — padarė išvadą astrogatorius iš jo žodžių. — Jokio radioaktyvumo, jokių sporų„bakterijų, pelėsių, virusų, nieko — tiktai tas deguonis… Šiaip ar taip bandomuosius pavyzdžius reikia perkelti į maitinamąją terpę…

— Jie jau laboratorijoje. Gal būt, gyvybė čia vystosi kituose žemynuose, — pastebėjo Rohanas nedrąsiai.

— Abejoju. Insoliacija už pusiaujo srities silpna; ar nematėte, kokios storos ledo kepurės ašigaliuose? Garantuoju, kad ten yra mažiausia aštuonių, jeigu ne dešimt kilometrų storio ledo danga. Jau greičiau vandenynas, kokie nors dumbliai. Bet kodėl gyvybė neišėjo iš vandens į sausumą?

— Reikės žvilgterėti j tą vandenį, — pasakė Rohanas.

— Per anksti klausti mūsų mokslininkus, bet planeta man atrodo sena. Toks sudūlėjęs kiaušinis tikriausiai turi apie šešis milijardus metų. Beje, saulė taip pat gana seniai baigė aktyvios veiklos laikotarpį. Tai beveik raudonas nykštukas. Taip, iš tikrųjų keista, kad sausumoje nėra gyvybės. Ypatingos rūšies evoliucija, negalinti pakęsti sausumos. Na, gerai. Tuo galima paaiškinti, kad yra deguonies, bet ne tai, kodėl dingo „Kondoras”.

— Kažkokios gyvybės formos, kažkokios povandeninės būtybės, slypinčios vandenyne ir sukūrusios ten, dugne, civilizaciją, — pakišo mintį Rohanas.

Juodu žiūrėjo į didelį Merkatoro projekcijos žemėlapį, kuris buvo netikslus, sudarytas dar praėjusį šimtmetį pagal automatinių zondų duomenis. Žemėlapyje tebuvo parodyti pagrindinių planetos žemynų ir jūrų kontūrai, poliarinių kepurių ribos ir keletas didžiausių kraterių. Susikertančių meridianų ir lygiagrečių tinkle ties aštuntuoju šiaurės platumos laipsniu raudonu apskritimėliu buvo apvestas taškas — vieta, kur nusileido „Nenugalimasis”. Astrogatorius nekantriai stumtelėjo popieriaus lapą ant žemėlapių stalo.