— Visa jėga j ašį. Statinė trauka.
Rodyklės iš lėto nuslinko į sekantį skalės sektorių. Manevras buvo atliktas tiksliai. Laivas it apverstas ugnikalnis, iš kurio tryško liepsna, kabojo pusės mylios aukštyje virš lygumos su paskendusiomis smėlyje uolų keteromis.
— Visa jėga į ašį. Sumažinti statinę trauką.
Jau pasirodė toji vieta, kur vertikaliai žemyn besiveržiąs liepsnos stulpas smogė į gruntą. Ten pakilo ruda smėlio audra. Iš laivagalio šaudė violetiniai žaibai; jų griausmo nesigirdėjo, nes dujų krioksmas buvo daug stipresnis. Potencialų skirtumas išsilygino, žaibai išnyko. Sudūzgė kažkokio skyriaus sienelė — laivo vadas galvos linktelėjimu parodė ją inžinieriui: rezonansas. Reikia pataisyti. Tačiau niekas neatsiliepė. Varikliai kaukė. Laivas leidosi, dabar jau visai nevirpėdamas, tarsi ant nematomų lynų kabantis plieno kalnas.
— Pusė jėgos j ašį. Mažoji statinė trauka.
Ratilais, it bangos tikroje jūroje, į visas puses sklido rūkstančios dykumų smėlio kopos. Epicentras, į kurį iš nedidelio atstumo smogė tiršta išmetamųjų angų liepsna, jau neberūko. Smėlis dingo, virsdamas raudonu pūslėtu veidrodžiu, verdančiu ištirpinto silicio dioksido ežeru, griaudinčiu nuo sprogimų stulpu ir pagaliau išgaravo. Plikas it kaulas senas planetos bazaltas pradėjo minkštėti.
— Reaktoriai tuščia eiga. Šaltoji trauka.
Atominės ugnies mėlis užgeso. Iš angų ištryško įstriži boranų spinduliai, ir dykumą, kraterių šlaitus bei debesis viršum jų per vieną akimirką užliejo vaiduokliška žaluma. Bazaltiniam pagrindui, ant kurio turėjo nusileisti platus „Nenugalimojo” paskuigalis, jau nebuvo pavojaus ištirpti.