— Reaktoriai nulis. Leistis šaltąja trauka.

Visų širdys ėmė plakti greičiau, akys sužiuro į prietaisus, rankenos suprakaitavo suspaustuose delnuose. Sie žodžiai reiškė, kad kelio atgal jau nebėra, kad kojos atsistos ant tikro grunto, nors tai tik planetos dykumų smėlis, tačiau ten bus saulėtekis ir saulėlydis, bus horizontas, debesys ir vėjas.

— Nusileisti nadiro taške.

Pratisai ir be perstojo kaukė laivo turbinos, varydamos apačion degalus. Žalias, kūgio pavidalo ugnies stulpas sujungė jį su rūkstančia uola. Iš visų pusių pakilo smėlio debesys, užtemdė vidurinių denių periskopą, tiktai vairinėje radiolokatorių ekranuose čia pasirodydavo čia vėl išnykdavo vietovaizdžio konturai, skęstantys taifūno chaose.

— Stop kontakto momentu.

Po laivagaliu piktai kunkuliavo ugnis, kurią milimetras po milimetro slėgė besileidžiąs didžiulis žvaigždėlaivio korpusas. Žaliasis pragaras ilgais trykšliais šaudė Į virpančių smėlio debesų gelmę. Tarpas tarp laivagalio ir apdeginto uolos bazalto virto siauru plyšiu, žalios liepsnos linija.

— Nulis-nulis. Visi varikliai stop.

Nuaidėjo gaudesys. Vienas vienintelis dūžis, tarsi būtų sprogusi didžiulė širdis. Žvaigždėlaivis sustojo. Vyriausiasis inžinierius laikė suspaudęs rankomis avarinio reaktoriaus rankenas — uola galėjo neišlaikyti. Visi laukė. Sekundmačių rodyklės tebejudėjo vabzdžio šuoliais. Vadas kurį laiką žiūrėjo į statmenumo rodyklę: jos sidabrinė švieselė nė per plauką nenukrypo nuo raudonojo nulio. Visi tylėjo. Iki vyšnios raudonio įkaitusios tūtos ėmė trauktis, skleisdamos būdingus garsus, panašius į duslų vaitojimą. Rausvas debesis, išmestas keletą šimtų metrų aukštyn, pradėjo leistis. Iš jo išniro buka „Nenugalimojo” viršūnė, jo šonai, nusvilę nuo atmosferos trinties ir dėl to savo spalva panašūs į seną uolą, šiurkštūs dvigubi šarvai. Ties laivagaliu vis dar sūkuriavo rudos dulkės, bet pats laivas stovėjo ramiai, tartum tapęs planetos dalimi, ir dabar kartu su jos paviršiumi tingiai skriejo amžinuoju keliu po violetiniu dangumi, kuriame ryškiai spindėjo žvaigždės, prigęstančios tik tada, kai visai priartėdavo prie raudonos saulės.