Judinti merės automobilį iš vietos buvo pakankamai neįprasta: norint pereiti skersai visą Tarną pėsčiomis, visiškai pakaktų ir dvidešimties minučių, o vietiniai maisto bei įrangos išvežiotojai paprastai naudodavosi nedideliais smėlio ratukais. Per septyniasdešimt oficialios tarnybos metų automobilis sukorė mažiau nei tūkstantį kilometrų — ir, jei neįvyks kokia avarija, tikriausiai patikimai tarnaus dar visą šimtmetį.
Lasai pasimėgaudami eksperimentuodavo su daugeliu žmogiškųjų ydų, bet polinkis gadinti ar pereikvoti techniką jiems buvo visiškai svetimas. Dabar, automobiliui išvažiuojant į pačią reikšmingiausiąper visąjo gyvavimo laikąkelionę, nė vienam ir į galvą nešovė, jog mašina amžiumi gerokai lenkia visus savo keleivius.
4. Aliarmo varpas
Kai pirmąsyk suskambo Žemės laidotuvių varpas, niekas jo neišgirdo — netgi mokslininkai, padariusieji lemtingąatradimągiliai po žeme, apleistoje Kolorado aukso kasykloje.
Tai buvo drąsus eksperimentas — iki dvidešimto amžiaus vidurio tokio nebuvo įmanoma net įsivaizduoti. Po to, kai pavyko aptikti neutriną, mokslininkai greitai suprato, kad dabar žmonijai veriasi naujas langas į Visatą. Šitokią skvarbią dalelytę, kuriai prasismelkti pro visąplanetąne sunkiau nei šviesos spinduliui pro skaidrų stiklą, buvo galima panaudoti — ir jos dėka pažvelgti, kas dedasi saulių širdyje.
O ypač — savos Saulės. Astronomai neabejojo suprantą, kokios branduolinės reakcijos maitina energija Saulės krosnį, nuo kurios priklausė visa, kas gyva Žemėje. Milžiniško slėgio ir milžiniškų temperatūrų sąlygomis Saulės šerdyje vyko visa eilė reakcijų, vandenilį verčiančių heliu ir atpalaiduojančių neįtikėtinus energijos kiekius. O drauge su energija — ir netyčinį šalutinį produktą, neutrinus.
Pakeliui pasitaikę trilijonai tonų materijos jiems buvo kliūtis, ne baisesnė už paprasčiausią dūmų sruogą, tad tie Saulės neutrinai iš gimtojo lopšio žiro į visas puses šviesos greičiu.