Laivams dar reikėjo gabenti ir visą automatinę įrangą, kuri atgaivintų ir išaugintų tuos potencialius žmones — ir dar išmokytų juos išgyventi nepažįstamoje ir veikiausiai priešiškoje aplinkoje. Būtų visai beprasmiška — tiksliau sakant, netgi žiauru — nublokšti nuogus, nieko nenutuokiančius kūdikius į svetimąpasaulį, galbūt tokį pat nuožmų kaip Sachara ar Antarktida. Užgimsiančius persikėlėlius reikėjo apmokyti, duoti jiems įrankių, parodyti, kaip aptikti vietinius išteklius, paaiškinti, kaip jais naudotis. Nusileidęs tolimame pasaulyje sėklinis laivas turėjo virsti Motininiu laivu — ir jam galėjo tekti rūpintis net keliomis savo vaikų kartomis.

Pergabenti reikėjo ne vien tik žmones, bet ir visą tam tikros teritorijos florąir fauną. Taigi, tarp keleivių neišvengiamai atsidūrė įvairūs augalai (nors niekas negalėjo pasakyti, ar naujojoję vietoje bus dirvožemio jiems sodinti), naminiai gyvūnai, be to, stulbinanti gausybė gyvybiškai svarbių vabzdžių bei mikroorganizmų, reikalingų tam atvejui, jei sustreikuotų įprastos maisto tiekimo sistemos ir tektų grįžti prie paties primityviausio žemės ūkio.

Šitokia nauja pradžia siūlė ir vienąmaloniąperspektyvą. Vi si ligų sukėlėjai, visi parazitai, varginantys žmonijąnuo pat pradžių pradžios, turėjo likti gimtojoje planetoje ir galiausiai pražūti visa ką apvalančiose Nova Solis liepsnose.

Duomenų bankai, „specialistų sistemos”, gebančios rasti išeitį bet kokioje įsivaizduojamoje situacijoje, robotai, remonto mechanizmai, sudėtingos atsarginės dalys… visa tai reikėjo suprojektuoti, o paskui dar ir pagaminti. Be viso kito, ši įranga turėjo patikimai ftinkcionuoti mažų mažiausiai tiek pat laiko, kiek jo praėjo nuo JAV Nepriklausomybės Deklaracijos paskelbimo iki pirmojo žmogaus išsilaipinimo Mėnulyje.

Nors užduotis atrodė beveik neįvykdoma, vis dėlto ji taip įkvėpė žmoniją, kad beveik visi susivienijo šiam darbui. Galų gale atsirado tikslas tolimai ateičiaipaskutinisįmanomas tikslas tolimai ateičiai — kuris galėjo suteikti prasmę gyvenimui netgi po to, kai Žemė bus sunaikinta.

Pirmasis sėklinis laivas išskriejo iš Saulės sistemos 2553aisiais ir pasuko artimiausios Saulės sesės — Kentauro Alfos A link.