Kada nors dėl šito sutarė bent jau dauguma — Talasai iš tikrųjų reikėtų atstatyti didžiąją lėkštę Rytinėje saloje, tąpačiąryšio lėkštę, kurią prieš keturis šimtus metų sugriovė netikėtai išsiveržęs Krakanas. Bet kaskart paaiškėdavo, jog esama galybės kur kas svarbesnių darbų — ar kur kas smagesnių užsiėmimų.

— Pastatyti erdvėlaivį… juk taimilžiniškasdarbas, — susimąstęs ėmė svarstyti Brantas. — Nemanau, kad kuri nors kolonija imtųsi šitokio projekto — nebent priverstų būtinybė. Pavyzdžiui, kaip nutiko Žemei…

Jo balsas nutrūko. Nors praslinko jau šitiek amžių, šį vardą vis dar buvo nelengva tarti.

Visi trys kaip vienas pasisuko į rytus, kur per vandenyną artyn sparčiai slinko pusiaujo zonos nakties linija.

Jau užsižiebė keletas ryškesniųjų žvaigždžių, virš palmių viršūnių dangaus skliautu aukštyn kilo puikiai atpažįstamas nedidelis Trikampio žvaigždynas. Trys kampuose mirksinčios jo žvaigždės buvo beveik vienodo ryškio, tačiau netoli pietinės žvaigždyno viršūnės andai kelias savaites švietė dar viena, svetima — gerokai už kitas šviesesnis įsibrovėlis.

Blėstantį jo kevalą vis dar buvo galima įžiūrėti per nelabai galingą teleskopą. Tačiau net patys tobuliausi prietaisai jau nebegalėjo parodyti aplinkui šviesulį besisukančios kibirkštėlės, kuri kadaise buvo Žemės planeta.

2. Bekrūvis, besvoris mažylis

Praslinkus daugiau nei tūkstančiui metų, vienas didis istorikas laikotarpį nuo 1901ųjų iki 2000ųjų pavadino „Amžiumi, kai viskas atsitiko”. Ir dar pridūrė, jog tuo metu gyvenę žmonės veikiausiai būtų su juo sutikę — tik dėl visiškai kitokių, ir neteisingų, priežasčių.

Andainykščiai žmonės pirmiausia, neretai — ir su pelnytu pasididžiavimu — būtų pabrėžę išties įspūdingus laikotarpio mokslinius laimėjimus: oro erdvės užkariavimą, atomo energijos pažabojimą, svarbiausiųjų gyvybės dėsnių išaiškinimą, perversmą elektronikos bei ryšių srityje, sukurtas pirmąsias dirbtinio intelekto užuomazgas, o svarbiausia — Saulės sistemos tyrinėjimus bei pirmąjį nusileidimąMėnulyje.